- išdykuoti
- išdykúoti intr. išdykinėti: Kas išdykuõs visą laiką, tai ir duonos neturės Trgn. \ dykuoti; įsidykuoti; išdykuoti; padykuoti
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
dykuoti — dykuoti, uoja, ãvo intr. 1. būti dykam, nesėjamam, nedirbamam: Laukas dykuoja [nesėtas] VšR. Stovi žemė, dykuoj[a] Ps. 2. dykauti, dykinėti: Ko tu dykuoji be darbo? J. Turi tokį nedykuotą (mėgstantį krutėti) senelį Rmš. dykuoti; įsidykuoti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
padykuoti — intr. 1. pabūti dykam, nesėjamam: Paliksim, visas laukas padykuos – geresni rugiai užaugs VšR. 2. refl. padykinėti: Tegu pasibūna žiemą, pasidykuoja Kt. dykuoti; įsidykuoti; išdykuoti; padykuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
įsidykuoti — išsidykauti: Kelias lengvas, arkliai įsidykavę – eina kaip šimtas vilkų! rš. dykuoti; įsidykuoti; išdykuoti; padykuoti … Dictionary of the Lithuanian Language